Gamta - visų namai (kol tavęs nepritrėškia jūrų dramblys)

Su šūkiu "Banginių niekada nebus per daug!" (priminimas - jų jau buvau mačiusi Kosta Rikoje) patraukiu į vėsesnes vietas, t.y. į pietus. Po -niolikos valandų kelionės autobusu iš Buenos Airių išsilaipinu Puerto Madryn - mieste ant Atlanto vandenyno kranto, netoli nuo Valdes pusiasalio, aplink kurį ir makaluojasi tie banginiai ir kelios orkos. O pusiasalio pakrantėse drybso jūrų liūtai (orkų šventiniai pietūs), jūrų drambliai beigi pingvinai.

Lapkričio mėnesį aplink pusiasalį jau likę tik banginiai vaikučiai ir jų mamytės (mamytės). Ankstesniais mėnesiais, kai susirenka daug banginių (ir kelia orgijas), juos galima pamatyti ir nuo pakrantės Puerto Madryn. O dabar jau tenka stiprokai pakratyti piniginę ir leistis į kelionę laiveliu. 

Pakeliui - pelėda nori būti gėle (paspaudę ant nuotraukos galite ją pasididinti) :)

Žemai - Puerto Piramides, iš kur išplaukia laiveliai:

Laivelius ant specialių priekabų nuo kranto į vandenį ir atgal stumia (traukia) traktoriai. Kiekvieną priekabą "kuruoja" atskiras šuo, lygiagrečiai einantis (po to brendantis) šalia, kol dar nosis virš vandens, ir pasitinkantis grįžtančius.

Komandos nariai (dar vienas - tolėliau):

Taigi - aš jau laivelyje, ir įdomu tai, kad priešingai ankstesnei ekskursijai Kosta Rikoje (ir kitų žmonių įspūdžiams iš kitų ekskursijų pažiūrėti banginių) čia netenka išklausyti neilgos, bet gana nerimastingai nuteikiančios, paskaitos apie tai, kad "negalime garantuoti, jog pamatysite banginius, nes (blablabla)". Tik pasakoma: "Būkite kantrūs, nežinome, ar juos iškart surasime".

Po apačia - banginiai :)

Tuo metu buvo išplaukę gal trys laiveliai, ir kiekvienas sau susirado po banginių porą! Ypač mažieji (čia turbūt reikėtų rašyti kabutėse) banginiukai yra labai smalsūs, bet mamos nuo jų nedaug atsilieka. "Mūsų" banginiukas vis suko ratus aplink ir po laiveliu (gal ir atsiprašau (o gal ir ne), beveik nefilmavau, nes labiau rūpėjo pačiai kuo daugiau pamatyt, o be to, nelabai ir išeina gerai nufilmuoti po vandeniu plaukiantį "kažką"). Tai čia jums tik linkėjimai uodega (foto ir video):

Susipažinkite su "mūsų" banginiais:

Deja, ne visi galėjo pasimėgauti naujų pažįstamų draugija - vienas kolega (žinoma, iš tų, kurie pradžioje labai reiškiasi) pragulėjo paslikas ant suolelio...

Atsisveikinę su banginiais patraukėme į svečius pas kitus pusiasalio gyventojus. Orkos, deja, buvo kažkur išvykę. O gal ir ne "deja", nes jei be kito toliau papasakoto įspūdžio dar būčiau pamačius orkų šventinius pietus, turbūt tikrai būčiau pasileidus klykdama nuo skardžio su kokiu harpūnu (įkvėpta protėvių su ietimis)...

Gyvenamoji vieta su vaizdu:

Skristi?

Ar neskristi?

Vietiniai plEEEžinasi:

Na, o paskutinėje dienos stotelėje turėjome iš arti apžiūrėti jūrų dramblių "gyvenvietę". Ir ką gi? Einu aš sau, grožiuosi vandenynu, žydru dangumi ir Patagonijos stepe, atkulniuoju iki "gyvenvietės", o ten žmonių būrys susispietęs kiek tolėliau. Na, ir kuo gi taip susidomėję kolegos keliautojai? Gal ten vandenyno bangose sinchronizuotą numerį atlieka jūrų drambliai? O gal elegantiškai mojuoja pelekais sugulę ant šilto smėlio? O ne, brangieji. Ten vienas jūrų dramblys sugalvojo nudobti mažą jūrų drambliuką!!! :( žodžiu, jį pasigavo ir užgulė savo tonomis. Ok, suprantu, natūrali atranka blablabla, bet žmonės!? rimtai? taip įdomu sustojus žiūrėti, fotografuoti ir filmuoti, kaip tas vargšelis kriokia??? Man tai labiausiai norėjosi nulėkti ir apspardyti tą drambliną bjaurybę. Žodžiu, supratau, kad iš manęs gamtininkė būtų nevykusi :) pasaulyje būtų daug apspardytų jūrų dramblių ir orkų su harpūnais tarpuakyje.
Greit nusprendžiau, kad jūrų dramblių man jau užtenka ir verčiau surengti šarvuočių fotosesiją tolėliau nuo kranto:

Kitą dieną keliauju susipažinti su patagoniniais Komersono delfinais (keistai man šis pavadinimas skamba, atrodo, kad jie Komersono nuosavybė, a lia Petraičio karvės) :) ir aplankyti magelaninių pingvinų gyvenvietę Punta Tombo. Autobusiukas pilnas, todėl man tenka garbė įsitaisyti priekyje, šalia gido ir vairuotojo. Ką tai reiškia Argentinoje, kas pamena? Tai reiškia, kad bus daug matės!!! Jau iki pirmojo sustojimo (valanda kelio) priplempiu tiek, kad pirmas klausimas iššokus iš autobusiuko uoste: "Greitai greitai, kur čia pas jus tualetas?" Tada paknopstom lekiu į laivelį (išplaukiam iš upinio uosto, todėl reikia spėti išplaukti ir sugrįžti per potvynį, laikas ribotas). Išplaukiam! Vėlgi, mano dideliam džiaugsmui, nėra paskaitos apie tai, ko galbūt nepamatysime, tik prašymas būti kantriems. Valio!
Uosto gyventojai - jūrų liūtai:

Pasak kapitono, delfinams įdomus plaukiantis laivas. Sustojus ir ramiai plūduriuojant jų susidomėjimas greitai dingsta. Kad visi delfinų lankytojai būtų super laimingi ir turėtų progos kaip reikiant pakrykštauti, į jūrą išplaukę du laiveliai sustoja lygiagrečiai ir pradeda spurtą. Delfinai prisijungia!

Toliau keliaujame pas pingvinus.

Autobusiukas visą kelią važinėja mini zigzagais. Iš pradžių galvoju, kad vairuotojas išsidirbinėja. Bet paaiškėja, kad tikroji priežastis - vėjas. Taigi, jeigu planuojate vairuoti Patagonijoje, prieš tai palankykite sporto salę, patreniruokite pečių ir rankų raumenis, tikrai pravers! Kartu paaiškėja dar vienas sėdėjimo priekyje privalumas - ne taip jaučiasi, kaip vėjas nešioja autobusiuką!
Vėjas (ir Argentinos vėliava):

Atvykus į Punta Tombo, instrukcija - neglostyti pingvinų, nebandyti jų paimti į rankas (sako, anksčiau žmonės neretai jų pasirinkdavo ir parsiveždavo, pavyzdžiui, į Buenos Aires kaip naminius gyvūnėlius), o jei eini takeliu ir matai, kad jį nori kirsti pingvinas - atsitrauki ir leidi jam praeiti.
Iš kitos pusės, iš pačių gidų kelis kartus girdėjau idėją, jog norint, kad žmonės kažko nedarytų, reikia jiems sakyti priešingai. Arba bent jau neišsakyti akivaizdaus draudimo. Nes žmogaus prigimtis tokia, kad jam norisi daryti tai, ką jam draudžia. Pavyzdžiui, Los Alerces nacionaliniame parke buvo informacinė lentelė, nurodanti, kad draudžiama išeiti iš pažymėtų takų, nes galite sutikti pumą. Tai parko reindžeriai tik ir traukdavo už pakarpų po krūmus klaidžiojančius floros ir faunos mylėtojus. Tada lentelę pakeitė. Dabar joje tiesiog surašyta, kaip elgtis, jei sutinki pumą. "Krūminėtojų" beveik nebeliko!
Ooo, pagundaaa...

Butas:

Atkreipkite dėmesį, kaip pingvinai sprendžia būsto sanitarinę problemą. Procesas vyksta taip: išlendu iš namų, paeinu porą žingsnių, apsisuku ir pliurpteliu:

Siesta:

Daugiabutis:

Prieš kelionę reikia impregnuotis:

Kelionė atgal į Puerto Madryn vyko su daina. Tiksliau, dainavom aš ir vairuotojas. Kiti bandė pritariamai šypsotis. Esmė tame, kad man pirmiausia reikėjo išmokti žodžius, todėl dar ir prieš "benefisą" (pakartotą tris kartus) kokį pusvalandį visi turėjo klausyti tą pačią dainą on and on and on (http://www.youtube.com/watch?v=rqB_31b99Jc). Visi labai džiaugėsi, kai pagaliau grįžom!
Vakarinis atoslūgis paskutinį vakarą Puerto Madryn:

Pirmyn (žemyn) į pietus!