pirmadienis, sausio 23, 2012

Iguanas po pievele bevaikant...

Taigi, viena ryta teko vis delto pasiryzti ir isvaziuoti is La Fortuna. Vis delto ir karstis jau buvo pabodes, norejosi Monteverde kalnu tropinio misko vesumos (oooi, kiek as jos ten gavau! net labai per daug). Todel eilini grazu sauleta ryta sedau i autobusiuka, is jo, po neilgos keliones graziai asfaltuotu keliu, ties Arenalio ezero uztvanka i laiveli, ir pirmyn skersai ezera i zydruosius kalnus kitoje puseje :)
Arenalis atsisveikinimui mojuoja debesimis:
Keliones tikslas kazkur ten, tolumoje:
Kazkas rado labai nebloga vieta isikurti:
Is laivelio vel i autobusiuka, ir i Santa Elena miesteli, tik si karta jau kalnu zvyrkeliais, todel gal 40 km kelione uztruko beveik 2 valandas.
Pirmaja diena Monteverde oru dvasios dar elgesi visai kulturingai ir siunte tik visiskai pazeme plaukiancius debesis ir lietu is giedro dangaus. O kita diena pasiuto: prasidejo lediniu veju fiesta su vandens lasais, tiesiog kabanciais ore - eini sau, atrodo, dangus giedras, o toks jausmas, kad aplink prismaigstyta vandens lasu. Jie ne krenta, o kabo ore. Taigi, ta proga per kelias dienas pasigavau bjauria sloga su kosuliu. Bet iki to laiko dar spejau atlikti du svarbius darbus - pabimbineti ir paskraidineti po aplinkinius miskus.
Pirmiausia - paskraidinejimas tarp misku ir sleniu istemptais kabeliais, nuo 40 iki 750 m ilgio, nuo keliu iki virs 100 m aukstyje, nusileidimas beveik laisvuoju kritimu nuo 30 m aukscio platformos, Tarzano suolis su virve nuo 60 m aukscio platformos, kuriam as po ano, mazojo, nusileidimo nebepasiryzau, ir Supermeno skrydis 1 km ilgio kabeliu 180 m aukstyje (va sitas: http://www.youtube.com/watch?v=C25XEVxwWl0) - pats geriausias!!!.
Dalis irangos:

"Kolega" skrenda per sleni kazkur, kito kalno link:


"Kolega" Supermenas parskrenda:
Laisvojo nusileidimo neigiamos pasekmes:


O kita diena keliavau i Vaiku amzinaji miska - privatu 20 000 ha parka, kuris sukurtas is dalies pasaulio vaiku taupykleliu pinigeliais ispirkus kertamo misko plotus ir is esmes patraukus nuo ju zmoniu letenas. Kadangi visas sitas reikalas prasidejo mazdaug pries 25 metus, dalis misko dar turi siek tiek atviru plotu, kur galima geriau isiziureti i vietine fauna, kitaip nei Monteverde, kur reikia daug pastangu ir didelio akylumo ispoksoti, kas gi ten kukuoja toje zalioje sienoje, kuri kyla iki pat dangaus.
Pakeliui i miska, bebandant nufotografuoti Nicoya ilanka, kelis kartus vejas, turbut geru ketinimu vedamas, vos nenunese i ja:
Atejus parko biure dirbusi moteris pirmiausia iteike parko taku zemelapi ir liepe nestoviniuoti ilgai vienoje vietoje (del kombinacijos vejas+medziai). Bet jau uz 50 m nuo iejimo strigau ilgam, nes... pirmojoje proskynoje, ant vienintelio proskynos medzio virsunes, idealiu profiliu sedejo tukanas! Kol as sokau dziaugsmo soki, su pasisokinejimais nuo kojos ant kojos, tupsniais ir pacypavimais, ir svarsciau dilema, ka pirmiau griebti - ziuronus ar fotoaparata - anas turbut nusprende, kad ner cia ko ziopsoti ir nuskrido, bjaurybe... Todel jums tik nuoroda i wikipedia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Plok%C5%A1%C4%8Diasnapis_tukanas.
Vienas is parko takeliu:
Per mazdaug keturias valandas bimbinejimu dar pamaciau nemazai ivairiu dydziu kolibriu ir kitu, ne tokiu ispudingu pauksciu, ir kaktomusa susiduriau su meskenu, kuris pasirodo, ramiai sau kulniavo man is paskos, kol as nesugalvojau grizti poros metru iki tos vietos, kur maciau tukana :)
Santa Elenos varliariumas. Mazosios spalvotosios varlytes, gyvenancios bromeliju lapuose, yra nuodingos, taciau didziausia gresme kelia plesrunams, kurie jas valgo, nuo prisilietimo nieko blogo neatsitiktu. O bromelijose jos gyvena todel, kad sitos geles kaupia vandeni tarp lapu.
Rupuziokas:

O po Monteverde dar savaite praleidau besigydydama sloga ir bevaikydama iguanas po viesbucio pievele Liberia karstyje. Tos iguanos, atrodo, tokios nerangios, bet skuodzia tai sparciai. Ir triuksmingai. Aisku, pagal kiaulystes desni, is arciausiai jas visada pamatydavau tada, kai po ranka neturedavau fotoaparato.
Va, viena sprunka po stogu:
Norejosi dar pamatyti ir tolimus ju giminaicius krokodilus Palo Verde nacionaliniame parke, bet ne tik kad per pastaruosius metus visas turistinis gyvenimas galutinai persikele i vandenyno pakrante, bet ir is ten kazkodel nebuvo pageidaujanciuju. Pries kokius 10 metu turistine pramone dar pilnu pajegumu veike Liberia, o i pakrante vaziuodavo tik patys atkakliausieji, nepabijoje pusdieni trenktis duobetais neasfaltuotais keliais ir daznai ne trumpiau nei menesiui. O dabar Liberia turi tarptautini oro uosta, pakrante uzstatyta viesbuciais ir kotedzais, San Jose sutikau rusu pora, kuri pakranteje turi kazino, gyvena Kosta Rikoje 5 metus ir nemoka ne zodzio ispaniskai, todel dabar sitas regionas, kaip bebutu gaila, is esmes yra tiesiog penkis kartus brangesne Turkija... Beje, pagrindine priezastis, kodel keliai i ir is Monteverde yra neasfaltuoti, yra vietiniu gyventoju protestas - menkiau isvystyta infrastruktura geriau apsaugo nuo dedziu su doleriais, kurie ispirktu zemes ir sukurtu eilini disneilenda...

ketvirtadienis, sausio 12, 2012

Arenalis is desines ir is kaires

Ir Arenalis pro mano kambario langa!
Uzsisedejau La Fortuna kaip reikalas. Is viso praleidau ten dvi savaites! Ir isvaziuoti visai nesinorejo... O dar ir seimininke mane pradejo maitinti skirtingais pusryciais - siaip iprastai juos sudaro vaisiai, kiausiniene, ryziai su pupelemis, skrebutis, kepti bananai ir kava. Tai man ana pradejo kepti blynus, omletus, bandeles ir pan. :) na, ir zinoma, pauksciai!!! Kasryt susirinkdavo savo vaisiu, kuriais juos seimininke dosniai vaisindavo, duokle. Didieji pauksciai nuvaikydavo mazuosius, tada anie sudarydavo aljansa aplinkiniu medziu sakose ir jungtinemis pajegomis atsikovodavo lesykla!!! :) Viena vakara ejau isplauti puodeli i virtuve, ir vos negavom sirdies smugio - abu, as ir oposumas, kulturingai besirauses po siuksliu kibira. O atsisveikinimui pagaliau apsireiske ir iguanos!!! Paskutini vakara pasisauke seimininke ir parode medyje issidrebusia zaliaja raguotaja :) aisku, mano fotoaparatui ji buvo per toli ir dar debesies fone... na o bet taciau, isvykimo ryta, suvalgiusi seimininkes velgi isskirta atsisveikinimo pyrageli su sokoladu, nusprendziau paskutini karta apsizvalgyti medyje, ir ka gi - atsisveikinti ten sulipo trys iguanos, dideles ir mazos! Aciu ir iki pasimatymo :) kur jau cia sakysi viso gero, kai toks demesys :)
O dabar grizkime i savaite pries isvykima. Taigi, Arenalis is desines ir is kaires. Is desines - ugnikalnio lavos takas. Ilgus simtmecius Arenalis buvo ramus ramutelis, zaliais miskais apauges kalnas, vienintele kiek itartina smulkmena - tobula kugio forma. Vis delto visi ji zinojo kaip Arenalio KALNA. Kur gi ne, kai paskutinis issiverzimas ivyko kazkur 16 a. pradzioj, kol dar ispanai nebuvo cia isikure. Todel kai 20 a., link vidurio, ivyko ekspedicija i kalno virsune, kuri uzfiksavo nedidelio masto garu issiverzimus, aplinkiniu kaimu gyventojai numojo ranka - mazdaug, kas is to, musu tevai, seneliai, proseneliai cia gyveno ir niekada nieko neivyko... o 1968 m. liepos 29 d. ankstu ryta sudundejo zeme, prabudo kalnas, ir zmones pamate kalno slaitais begancius jaguarus... Du kaimai buvo palaidoti lavos upes, o Arenalis iki siol yra vienas aktyviausiu pasaulio ugnikalniu, tik pastaruosius pora metu kiek ramesnis, neberengiantis lavos spektakliu naktiniame danguje. Taciau jokiu budu ne nusiramines visiskai...
Barskuolziede :) cia mano pavadinimas, jei ka, bet sitos geles ziedas primena barskuoles uodega. Siaip gidas pripasakojo daug visko apie kas antra pamatyta medi ar zole, bet kadangi visko neuzsirasiau is karto, tai nieko ir nebeprisimenu... isskyrus tai, kad, jei skauda galva, laukinio anyzio lapus reikia deti ant galvos ir dar kuo nors pridengti, pavyzdziui, kepure, kad susikoncentruotu eteriniai aliejai.
Dar kazkokia stebuklinga zole buvo, kurios lapu arbata gidas gyresi per pusvalandi isgydes du vokiecius, kurie buvo pasigave kazkokia skrandzio kvaraba, kurios net gydytojai stipriais vaistais nesugebejo nugalabyti. Ir t.t., ir pan.
O cia skruzdeliu greitkelis. Skuba, plusa, nesa lapu gabaliukus josios. Kam? Ogi tos lapu gabaliukus jos sunesa i skruzdelyna, apseilioja ir krauna i kruva. Lapai tose seilese fermentuojasi ir isaugina gryba, kuriuo skruzdeles maitinasi!

Jei jau neturi spalvotu ziedu, reikia paspalvinti lapus, kad bites ir kolibriai atskristu! Anie atskrenda, apziuri, nesupranta, kame reikalas, bet kad jau atskrido, tai apsizvalgo ir oba! - suranda zieda! Ole!
Termitynas taip dvieju kamienu:
Beje, beeinant misku, gidas dar labai stengesi surasti ir pademonstruoti staugunus - tokias bezdziones, kurios nedideles, bet stugauja taip, kad uz kilometro girdisi. Tai anas ejo ir stugavo... Staiga kazkas atstugavo atgal. Stop! sako, dabar zvalgomes po medzius! Zvalgomes, zvalgomes, nieko nesimato. Mergina: tai gal cia kitas gidas? Sulig tais zodziais priekyje islenda kita grupele su gidu priesakyje :)
Seisminis sensorius su koordinatemis. Visas Arenalis ju prismaigstytas ir labai atidziai stebimas!
Vaizdas nuo slaito. Kitoje ezero puseje - Monteverde, kur keliausiu is cia.
Juodasis Arenalio slaitas.
O dabar Arenalis is kaires - Fortuna krioklys (70 m). Pakeliui, 28 laipsniu karstyje ir 68 proc. dregmeje, sitas kempingas tikrai atrode dangiskai... 6 km beveik be pavesio, is ju 2 km i kalna....


O po daug daug daug laiptuku zemyn... (po to reikes aukstyn!)

Bet verta!

Pakeliui atgal, kazkoks originaliai papuostas viesbutis :)

ketvirtadienis, sausio 05, 2012

Pura vida

Tai apibudina Kosta Rika... Pura vida yra toks nacionalinis salies priezodis, kartojamas visur ir visu. Tiesioginis vertimas i lietuviu kalba butu kazkas panasaus i "grynas gyvenimas", gyvenimas grynaja forma, be nereikalingu stresiniu priemaisu. Issimozojai purvu iki ausu klampodamas per slapia moli palei Rio Celeste - pura vida... Trecia diena uz lango vis nusniokscia lietaus kriokliai? Pura vida, lietui aprimus0 hostelio vidiniame kiemelyje galima spoksoti i amzinai nerimstancius, sparneliukais sparneliuojancius kolibrius, atskrendancius papildyti savo kasdienine 4000 kcal norma nektaru is patvoriu zoliu, atsiprasau, orchideju, ziedu... ar i kitokius niekad gyvenime nematytus geltonus, raudonus, melynus, juodai raudonus, dryzuotus ir visokius kokius paukscius. Pusryciauti einu su ziuronais :) nuotrauku neturiu, nes fotikas "netraukia" pagal atstuma. Seimininke sako, cia pauksciu daugiau galima pamatyti, nei vaziuojant i vietine birdwatching ekskursija. Pura vida :)
Poas ugnikalnis: vaizdas priespiet. Balti dumai kyla is kraterio (ir vel siera!), pilksvi - debesys.
Krateris po pietu :) iprastas vaizdas, todel rekomenduojama atvykti kuo anksciau. Nors ir iki pietu gali uzslinkti debesys, paprastai po kurio laiko jie nuplaukia. Po pietu sudetingiau. Prastovejau mazdaug pusvalandi ir nieko. Teko pasidziaugti, kad tik atvaziavus pirmiausia puoliau prie kraterio, spejau pasizvalgyti ir pafotografuoti. Pura vida :)
Pakeliui prie Botas lagunos, kilometriukas i kalna 2,7 km aukstyje. Salta!
Botas laguna debesims prasisklaidzius.
Laguna po 10 min. :)
Pakeliui i La Fortuna, vaizdai pro autobuso langa.
Ivaziuojam i debesi :)
La Fortuna - miestelis prie Arenal vulkano (zr. uz baznycios). Dar pries 10 metu Arenalis duodavo vaizdu ir garsu, t.y. spjaudydavo lava ir bumbedavo. Ypac ispudingas vaizdas budavo naktimis, maciau atvirukuose suvenyru parduotuvese :) Gatviu apsvietimo nereikedavo (juokauju). Dabar aprimes, ir ir nuobodulio beveik visa laika apsisiautes debesimi. Net zaluma sitam sone atsiaugino... Kitam, per kuri lava nustojo teketi veliau, dar matosi juodi plemai.
Medelis (tas pats maju Visatos laikytojas) pakeliui link Rio Celeste.
Pirmyn i 4 valandu kelione! Jos pabaigoje batai bus dvigubai didesni del aplipusio molio, o kelnes iki keliu beveik juodos. A, ir dar pakeliui, lipant per akmenis aukstyn, statydama koja ant vieno akmens, sugebejau keliu voztis i kita. Aisku, tai buvo ne siaip akmuo, o akmuo su smaila atbraila, ir, aisku, keliu voziausi tiesiai i ja. Na o bet taciau, Celeste upes terminio vandens baseinas daro stebuklus, ir is jo islipus teliko lengvas maudimas ir mini melyne.
Celeste upe:
Naturalus terminio vandens baseinas desineje. Kadangi upe teka Tenorio vulkano sonu, vietomis prasiverzia karsto vandens sroves. Cia viena is tu vietu. Ir karstas vanduo yra KARSTAS. Ant tokios uzsirovus stengiesi kuo greiciau sprukti i sona, nes vanduo vos ne verdantis. Pats upes vanduo tikrai saltas, o toje "ilankeleje" sedi kaip karstoje vonioje, tik kad jei nori persesti kitur, kartais tenka sprukti tai nuo ledinio, tai nuo verdancio vandens sroviu. Bet kai atrandi idealu varianta, tai lepota :)
Rio Celeste - Melynoji upe. Bet melynas ne jos vanduo, o ant dugno nusede mineralai. O va sito upeliuko (desiniau) dugne daug fosforo nuosedu.
Cia vyksta stebuklai :) El Teñidero - kur susimaiso kalcio karbonato ir sieros prisotintos upes sroves, ir gimsta Melynoji upe.
Pakeliui dar vienas geizeriukas. Jei meti i ji akmeni, sieros kvapas suintensyveja :)
Papartis-medis:
Vienintele gyvybe upeje - tam tikra dumbliu rusis.
Rio Celeste krioklys.