Pozemiai ir mumijos

Ir daug daug daug spalvu!!! Guanachuato miestas, kuriame visa tai telpa, ikurtas labai kalnuotoje vietoveje, siaurame kalnu slenyje. Del vietoves kalvotumo i miesta ateina tik vienas kelias, o centre beveik visas eismas vyksta pozeminiais tuneliais. Viena is tokiu "gatviu" yra buvusi Guanachuato upes vaga. Si upe tekejo po zeme, taciau daznai uzliedavo miesta, todel buvo XX a. viduryje irengta uztvanka, o upes vaga tapo miesto gatve. Kitos pozemines centro gatves yra tuneliai, kolonijiniais laikais iskasti potvyniams isvengti. Kodel miestas ikurtas tokioje, atrodytu, itin nepatogioje vietoje? Ogi del didziuliu aplink esanciu sidabro klodu. Aplink buvo ikurta daugybe kasyklu. Viena is ju, La Valenciana, XVIII-XIX a. tieke du trecdalius viso pasaulyje isgaunamo sidabro!

Hostelyje seimininke kasryt ruosdavo pusrycius, po kuriu as iseidavau kaip gaublys ir eidavau dar pailseti pries iseidama i miesta :)

Vienos dienos pusryciai (kiekviena ryta jie budavo skirtingi). Pirmas patiekalas - ananasas su kiviais ir braskemis, ananasu sultys.

Antras patiekalas - blyneliai su suriu ir kumpiu, kaktusas (!) nopalis su suriu, jautiena ir morkomis, kakava (kavos su cinamonu atsisakiau).

Miesto panorama nuo panteono (kapiniu).

Salia yra isikures Mumiju muziejus. Taip ir nezinau, ar rekomenduociau sita muzieju aplankyti. Reikalas tas, kad jame eksponuojami, grubiai tariant, nesusimokeje uz vieta kapinese... Mazdaug nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio tie, uz kuriuos nebudavo mokamas mokestis, po nemaziau kaip 5 metu nuo palaidojimo budavo "isimami is stalciaus" arba iskasami is zemes ir pernesami i katakombas. Del itin sauso oro zmoniu kunai mumifikavosi, tiesiog isdziuvo, atrodo lyg popieriniai, kai kuriu ir drabuziai islike. "Stalciuose" buvusieji issilaike zymiai geriau nei savo laika praleide zemeje - pirmieji maziau skyleti :) Katakombose sustatyti kunai tapo vietine ir ne tik vietine atrakcija - zmones naktimis su zvakemis rankose leisdavosi i pasivaiksciojimus. Hmmm... Galiausiai buvo nuspresta paversti sia atrakcija muziejumi, ir mumijos buvo perkeltos i uzdarus stiklinius konteinerius, kuriuose palaikoma atitikama temperatura ir dregme. Is "eksponatu" ispudingiausi - skenduolis, kurio popierine oda isliko melsvo atspalvio; padurtasis - kurio pilve zioji skyle, o aplink oda tamsiai raudona; manoma, gyva palaidota moteris, ranka prisidengusi veida; mazdaug 6 menesiu vaisius, isimtas is mirusios motinos gimdos... Tai va... neapsisprendziu, veltui isleidau pinigus ar ne :)

O viskas, kas ne pozemiai ir mumijos - sviesu, rysku, spalvota!!!








Pasivaiksciojimas viena is centro gatviu (i tunelius nelindau):

Isvykimo ryta draugelis uzsuko atsisveikinti. Mintyse jam padekojau, kad uzsuko tik isvykimo ryta :)

Kaip as (ne)sudalyvavau Panamerikos zaidynese

Kita stotele - Guadalachara, Chalisko valstijos, tekilos ir mariachi gimtines, sostine. Cia jums kiek supopsintas, bet labai grazus mariachi muzikos pavyzdys (http://www.youtube.com/watch?v=QfGc8PLZgaY&ob=av2e). Tekilos pavyzdzio nebus :)

Ne del siuo metu vykstanciu Panamerikos zaidyniu, bet kadangi jau taip isejo, tai kodel gi nesudalyvavus, pagalvojo Jurga. Galima sakyti, kad tuo pagalvojimu praktiskai viskas ir baigesi, nes bandymas nusipirkti bilieta buvo itin nepavykes :) apie tai toliau... O kol kas pasakysiu, kad Guadalachara yra diiidelis miestas (virs 4 milijonu gyventoju), bet toks visai nesijaucia, kas yra labai smagu. Tuo metu, kai ten lankiausi as, visas centras Panamerikos zaidyniu garbei buvo ispuostas daugybe Katrinu - giltiniu, kurios atvaizda sukure XX a. pradzioj vienas meksikieciu karikaturistas, o veliau ji tapo artejancios Mirusiuju dienos, ir Meksikos kulturos apskritai, simboliu.

Cia galite matyti eiles prie pagrindines centre esancios bilietu kasos PRADZIA. Eile vingiuoja visiskoje saulekaitoje, pavesio lygiai nulis. Apejus kelis ratus nusprendziu, kad stovejimas sioje eileje man baigtusi ne kede stadione, o lova ligoninineje. Kita diena atejus is pat ryto eile TRUPUTI mazesne, o saules lygiai tiek pat. Pavesio irgi... Todel reikia veikti gudriau :)

Issinagrineju tvarkarasti ir nusprendziu bandyti nusipirkti bilieta i moteru futbolo rungtynes Meksika-Kolumbija. Bilietus galima isigyti ir internetu, bet kas man labai nepatinka - atsiimant bilieta padaroma kredito korteles kopija, todel nusprendziu internetu nepirkti. Rungtyniu diena pasitikrinu, ar dar yra bilietu (yra!) ir autobusu kratausi (labai!!!) iki stadiono. Tadam!!! Bilietu NEBERA! Rungtynes paziuriu per TV, nusisitebiu pustustemis tribunomis, ir nusprendziu, kad neveltui sutaupiau 4 litus :) taip taip, butent tiek kainuoja bilietas!

Pirmas zmonijos akyse uzgimes ugnikalnis ir kitos Purepecha salies idomybes

Purepecha, arba taraskai, yra Micoakano valstijoje tebegyvenanti indenu gentis, snekanti sava kalba (aisku, moka jie ir ispaniskai). Jie buvo vieni is nedaugelio, kuriu actekams nepavyko nukariauti. Todel pastarieji siule sajunga, bet taraskai jiems pasake: O kam mums? Mes nuo jusu apsigynem, taip pat apsiginsim nuo bet ko kito, kas isdris mus pulti... O ispanai juos "nukariavo" paprastai - raupais. Uzkariautojai is senojo zemyno atvyko su kartu su bakterijomis ir virusais, su kuriais Naujasis Pasaulis visiskai nebuvo susidures ir todel neturejo jokio imuniteto. Todel kai Tzintzuntzane, sostineje, is 20 000 gyventoju beliko 200, o ir kitur padetis buvo ne ka geresne, taraskai pasidave be kovos...

O kol kas pradekime nuo Morelia, dabartines Micoakano valstijos sostines, vaizdu:

Eiline Guadalupes sventykla, pasak Lonely Planet, labiau panasi i induistu sventykla :) visa rozine ir auksine, ir visaip ornamentuota:

O dabar kelkimes pas purepecha... Parikutino ugnikalnis, jauniausias ugnikalnis Zemeje, uzgime, nepatikesite, 1943 metais! Ir ne siaip kaip nors paprastai... Viena grazia vasario diena, vietinis indenas Dionisio Pulido, ramiai sau, kaip paprastai, knibinejosi savo kukuruzu lauke... are zmogus... staiga tik pssssssshhhh, garai is zemes!!! Baisus dundejimas, ir dar akmenys pradejo lakstyti is zemes! Sako, zmogus dar bande is pradziu zememis skyle uzmesti, bet greitai suprato, kad, ir as vel cituoju Mike Pukuotuka: Eto zzzzzzzhhhhhhh ne sprosta... Todel nubego ispeti kitus kaimelio gyventojus. Per pirmaja savaite ugnikalnis isaugo iki 5 aukstu dydzio namo, per metus - 336 metrus. Siuo metu jo aukstis yra 424 metrai virs vietoves lygio (2800 metru virs juros lygio). Ugnikalnio issiverzimas truko 9 metus... Kadangi jis buvo palyginti ramus, aplinkiniu kaimu, Parikutino ir San Chuan Viecho Parangarikutiro gyventojai evakavosi, taciau abu sie kaimai buvo palaidoti po lavos sluoksniu... Pagal ugnikalniu klasifikacija, Parikutinas priklauso tiems, kurie issiverzia tik viena karta. Jei lava prasiverstu, ji greiciausiai suformuotu nauja ugnikalni.

Baznycia:

Pagrindinis altorius:
Uruapano nacionalinis parkas, Kupatitzio upes "gimimo vieta":

Nevalgomas bananas "su kaulu".

Uruapanas vadinamas pasaulio avokadu sostine. Derliaus metu kilogramas avokadu cia kainuoja 5 pesus (mazdaug lita).

Tzintzuntzanas, senoji tarasku sostine. Kadangi taraskai taip pat religinese ceremonijose aukojo zmones, atvyke ispanai, aiskindami jiems, kad toks zmoniu aukojimas yra blogai, ir noredami priversti indenus atsiversti i krikscionybe, nesugalvojo nieko geriau, kaip pries pagrindine baznycia pastatyti kryziu be Nukryziuotojo. Tai jie padare ne tik del to, kad Jezu indenai butu mate kaip zmogaus aukojima, bet ir del to, kad indenams buvo nesuvokiama, kaip dievas gali buti mires... ju dievai visi buvo gyvi, o kai kurie net ohoho kokie arsus! :) ant kryziaus pavaizduotas erskeciu vainikas, vinys, reples, plaktukas ir kopecios.

Tzintzuntzano alyvmedziai, atvezti ispanu XVI a., laikomi seniausiais alyvmedziais Amerikos zemyne. Deja, del nepalankaus dirvozemio, jie niekada nera dave derliaus.

Chanitzio sala Patzkuaro ezere. Ypac daug zmoniu cia susirenka per Mirusiuju diena (tiksliau, nakti is lapkricio 1 i 2, tuo metu ezere susidaro valciu kamsciai). Siaip saloje gyvena apie 2000 zmoniu, purepecha indenu. Joks pasalietis negali cia nusipirkti ar pasistatyti namo, o jei kuris nors is vietiniu sugalvoja tuoktis su kuo nors is uz salos ribu, turi gauti bendruomenes pritarima.

Mirusiuju nakti visa sala skendi tamsoje, sviesa gali buti tik kapinese. Tradiciskai svenciantys sia svente, tiksliau, svenciancios, nes ceremonijas atlieka tik moterys, praleidzia visa nakti kapinese. Si svente Meksikoje yra senojo (indenisko) ir naujojo (katalikybes) tikejimu misinys. Mirusiesiems yra statomi 3 lygiu altoriai, po arka, kuri simbolizuoja duris i kita pasauli. Altoriaus lygiai simbolizuoja dangu, zeme ir pozemini pasauli. Dangaus lygyje dedamos geles - geltonos spalvos tagetes, kadangi geltona spalva simbolizuoja sviesa. Zemes lygyje dedamas mirusiojo megstamas maistas ir siaip to sezono derlius. Pozemio lygyje dedama vandens stikline - kadangi mirusysis turi grizti i zeme, vanduo jam numalsins keliones troskuli; ant nauju kapu dedamos dvi stiklines vandens, kadangi toks mirusysis, dar tik keliaujantis i kita pasauli, turi sugrizti...

Drugelio formos tinklais - tradicinis vietos zvejybos budas. "Drugelinis" zvejys pavaizuotas ant 50 pesu banknoto.

Vietinis:

Vaizdas is Chanitzio:

Patzkuaro miestelis: