O siaip tai Patagonija. Ir tuom viskas pasakyta.Atsisveikine su Antje patraukem i skirtingas puses. Ji link Buenos Airiu, o is ten namo i Berlyna, o as, isijungus eilinei trenktos idejos lemputei - i pacius pietus, i Patagonija. Nusprendziau, kad nenoriu ten atsirasti sausi ar vasari, kai pats atostogu ikarstis, ir kainos bei turistu skaicius beveik pasiekia kiek zemesnes, bet vis tiek labai aukstas Andu virsunes. Taigi gruodzio 1 d., valandele pasedejus prie kompo, nusiperku lektuvo bilietus (autobuso bilietai perpus pigesni, bet lektuvu sutaupau 4 dienas!!!)... i vakarini tos pacios dienos reisa Medoza-Santjagas-Punta Arenas. Sistema dar is pradziu nenori patvirtinti rezervacijos, nes pinigu nuskaitymas nuo korteles gali uztrukti ilgiau nei isskris lektuvas, tad tenka lekti i LAN avialiniju biura ir dar papildomai tvarkyti reikalus ten. Skrydis is Mendozos i Santjaga trunka 35 minutes, tad net nespejus isijausti jau leidziames :) Andai susirinke visus debesis, todel pries ir uz ju vaizdelis yra, o per pati idomuma skrendam diabiasysia. O tada prasideda mano cilietiskos (gal greiciau santjagietiskos) nesekmes: kazkodel pradedu viska pamesti ir visur pasiklysti. Kadangi Santjage nacionaliniams reisams nera tranzitines sales, o reikia iseiti pro pasu kontrole, pasiimti bagaza ir is naujo ji atiduoti isvykimo saleje, pradedu nuo paklydimo tranzite/netranzite. Praeinu saugumo tarnybas ir atsiduriu... prie tarptautiniu reisu isvykimo vartu. Kai galutinai isitikinu, kad man reikejo ne cia, issiaiskinu su viena oro uosto darbuotoja, kaip man grizti i teisinga kelia :) jau beveik pusiaukeleje pamatau, kad pameciau migracijos korteles, kurias reikia uzpildyti atvykstant i sali. Siaip, aisku, nuostolis neypatingas, nes prie pasu kontroles ju guli kruvos ir galima pildyti kiek tik nori, bet kazkaip nelabai norisi pamesti jas uzpildytas, jau su visais duomenimis. Griztu atgal, sulakstau vel visa kelia tarptautiniu reisu isvykimo saleje ir randu korteles, besimetancias netoliese tos vietos, kur aiskinausi, kaip man nusigauti iki nacionaliniu reisu isvykimo sales. Is vienos puses gerai, kad niekas nepaeme, is kitos puses - negi visiems vienodai rodo, kai kazkokie popieriai voliojasi?
Griebiu nuo zemes popierius, i lifta, zemyn, ir neziuredama i saugumo tarnybos pareigunus, pro kuriuos katik praejau lyg i tarptautinio tranzito sale, nuskuodziu link pasienieciu. Ten, kaip bebutu keista, viskas praeina be trukdziu. Tada bagazas. Pasiimu kuprine ir nueinu aiskintis su muitininku, kur man eiti po patikrinimo. Issiaiskinus ir jau beveik priejus savo eile pamatau, kad nebera ant mano kuprines dekliuko su adresu, tik dirzelis belikes. Skuodziu atgal prie bagazo juostos, galvoju, gal pakeliui pameciau. Vos nenutrenkiu pasieniecio su suniu, kuris is pradziu kiek keistai pasiziuri, kur as cia lakstau pirmyn atgal, o po to kartu su manim puola ieskoti. Galiausiai nusprendziam, kad deklas nutruko kur nors lektuve ar bekraunant, atsisveikinam, ir griztu prie muitines. Kai kuprine perkeliauja aparata, klausiu muitininko, kur dabar. Tas man sako (ka sako, supratau tik is trecio karto): "O dabar jus man turite paduoti ta lapeli, kuri laikote savo desineje rankoje". "Kaip kaip?", klausiu. O anas tokiu pat ramiu balsu ta pati pakartoja dar du kartus. Ir ne tai, kad stengtusi kaip nors kitaip suformuluoti ar parodytu... kazkaip mano ir cilieciu biolaukai daznai nesutampa. Tada nueinu dar karta atiduoti bagaza, ir cia prasideda nauji, bet lengvi nesusipratimai. Mano lektuvas i Punta Arenas turi isskristi 00:15, gruodzio 2 d., o ilaipinimas prasideti 23:40, gruodzio 1 d. Ant ilaipinimo bilieto didelem raidem uzrasyta skrydzio data ir ilaipinimo pradzios laikas. Tad is pradziu registratore nesupranta, ko as is jos noriu. Sako: "Tu gi skrendi rytoj". Sakau "Taip rytoj, bet sianakt" :) issiaiskinam. Tada tas pats pasikartoja prie saugumo tarnybu (si karta buvo zmogus, tikrines ilaipinimo bilietus, kitaip nei prie anu). Tada ateina eile naujiems nesusipratimams. Pasiklystu tukstanciuose. 1 euras yra mazdaug 750 pesu. Banknotai po 10 000. O as akyse tokiu nemacius. Todel kai uz maista turiu sumoketi 1900 pesu, paduodu 20 000 :) Po to. Mano skrydzio nera skrydziu sarase, kur skelbiama, is kuriu vartu vyksta ilaipinimas. Klausiu oro uosto darbotojo. Sako: "Tai dar daug laiko, atsiras". O as tuo metu jau irgi labai rimtai pradedu abejoti, ar as ne rytoj skrendu :) tarp kitko, skrydis sarase atsirado jau tik pradejus ilaipinima, o Santjago oro uostas tai ne Vilniaus, vien vietiniams skrydziams pas juos gal 15 vartu, tai laksciau pirmyn atgal (22 val. visi susipakavo ir dingo), kol sutikau zmones su veliau atspausdintais ilaipinimo bilietais ir apsistojau ties 26 vartais (visa gyvenima prisiminsiu si numeri!!!). Dar pagalvojau, gal cia koks slaptas reisas. Kazin, ka mes ten gabenom :) isvykus is Santjago, nenusipratimai baigesi. 4 ryto leidziames Punta Arenas. Debesuota, tamsu, bet menulio blynas ryskiai apsviecia kranta (kur baigiasi zemynas!), Ugnies zemes pradzia ir Magelano sasiauri. Vanduo ramus, o as taip tikejausi!... kad cia amzinos audros :) audros matyti taip ir neteko, deja. Pilotas pranesa dziugia zinia: "Uz lango +3". Is vakaro Mendozoj buvo +30... griebiu kuprine ir traukiu siltas kojines, batus, megztinius. Dar pora valandu pasedziu oro uoste (ka as veikciau paryciais mieste) ir atvykus kitam reisui is Santjago su mikriuku keliauju i Punta Arenas. Islipus norisi sokti atgal. Saltis ir vejas, ir kazkodel labiausiai sala... uzpakalis :))) Kiek keista, bet cia labai didele kroatu bendruomene. Gatveje kabo rinkimines agitacijos plakatai, ir absoliuti dauguma pavardziu baigiasi -ic.
Grybamedziai kazkokie Punta Arenas:
Apibegu visas autobusu agenturas (cia nera centrines stoties), kelis kartus, nes jos atsidaro anksciausiai 08:30 ir nusiperku bilieta i artimiausia reisa i Puerto Natales. Suvirstam i autobusa 90 proc. turistu :) ne, gal kokie 95 proc. Po 4 valandu spoksojimo i egzotiska atsiauria gamta tenka vel stoti i kova su dar atsiauresniais Patagonijos vejais islipus. Nusprendziu, kad cia turbut susirenka visi pasaulio vejai. Na, bet kadangi apylinkes labai grazios (kalnai, ilanka) tenka keliauti apsizvalgyti. Misija ne itin sekminga, nes del vejo ziauriai asaroja akys ir nelabai ka matau :))) tenka pasikliauti fotoaparatu, viska fotografuoju, o po to ramiai kur kambary paziuresiu, kur buvau :)Jei ne sis zenklas, turbut butu daugybe besimaudanciu!!!
Grizus susipazistu su dviem sveicarais, kurie rytojaus diena keliauja i 5 dienu kelione pesciomis po Torres del Paine nacionalini parka. As keliauju tik vienai dienai, kadangi iki gruodzio 15 d. dar noriu aplankyti ir pietine Argentinos Patagonijos dali, ir Ugnies Zeme. Aha, atrodo, paskubejau sakydama, kad isvykus is Santjago visi nesusipratimai baigesi. Kitas rytas prasideda nauju nesusipratimu: mane... pamirso!!! Cile manes nemegsta, akivaizdziai. Hostelio budintis darbuotojas miega (kazkur), uz lango salta ir vejas... visa laime, kad netycia sutinku hostelio savininka, kuris paskambina i agentura ir issiaiskina, kad jie is tiesu mane pamirso (iki tol dar turejau vilties, kad jie valanda veluoja). Atvaziaves darbuotojas nuveza mane iki autobusiuko savo automobiliu. Gerai bent, kad jie dar buvo tik pakeliui i parka.
Ir dar geriau, kad tadien buvo pirmoji diena, kai debesys neuzstojo "bokstu". Diena pries tai buve zmones pasakojo, kad mate viena dideli debesi. Torres del Paine nera Andu dalis, sis masyvas susiformavo pries 12 milijonu metu prasiverzus lavai. Ir susideda jie is dvieju skirtingu uolienu (del to skirtinga spalva "sakneliu" ir "virsuneliu": apacioj granitas, virsuj kazkas kitas, ispaniskai vadinasi sedimentario). Skirtinga ir vandens spalva ezeruose: kur spalva sviesi, tai ledynu vanduo, kuriame daug mineralu, bet labai mazai organiniu medziagu, todel juose nera/beveik nera gyvybes. Tuo tarpu tamsi vandens spalva reiskia, kad jame daug organiniu medziagu, kartu ir gyventoju.Torres del Paine ir Sarmiento ezeras:
Torres del Paine turi savo mikroklimata, ir visi keturi metu laikai cia daznai pasikeicia per viena diena, ir ne karta. Isitikinau tuo ir pati. Gavom visko, isskyrus sniega (ji pakeite nesmarki krusa). Daugiausiai, kaip iprasta, gavom vejo. Bet jau ne siaip vejo, o VEJO. Vienas anksciau cia keliaves pazistamas pasakojo, kad vienas gusis jo, tiesiogine to zodzio prasme, vos nenunese nuo tako. Siaip pasivaiksciojimai cia linksmi, ypac kai tas VEJAS sugalvoja per sekunde sukeisti savo gusiu kryptis. Iseina toks linksmas isgerusiu zmogeliu pasivaiksciojimas :) o dabar apie tai, kaip vejas apverte bobute (pries tai vos nenuseses daugelio kitu zmogeliu; as net kuprine pasiemiau, nepalikau autobuse, kad svorio daugiau butu). Trys prancuzes bobutes (viena su lazdele) irgi issiruose pasivaikscioti. Ir kaip tik pries mano akis, kaip suletintame filme, viena is bobuciu per eilini vejo gusi pradejo virsti atbula (isivaizduokit ant nugaros krentanti vezli, vaizdas analogiskas). As puoliau kelt bobute, kiti puole gaudyt kitas bobutes. Sugaudem sekmingai.
Nebloga vieta isgerti puodeli kavos:
Grey ezeras:
Per tilteli ne daugiau 6 zmones, linksma ir trims einant (El Chalten, kur buvau veliau, tilteliai skirti 1 zmogui):
Kita ryta nukeliauju jau iki El Calafate. Tikslas: Perito Moreno ledynas. Neprisimenu tiksliai, ar vienintelis pasaulyje, bet kuriuo atveju tikrai vienas is labai nedaugelio nemazejanciu ledynu. Ir jis pastoviai auga, uztvenktas vanduo galiausiai prasilauzia kelia, nunesa po gabala, ir atsiranda vietos naujam :)
Ledynas, 5 km, iki 60 m aukscio:
Pastoviai kazka murma, traska, braska, dunda... buuum! nukrenta eilinis ledo gabalas ir nuplaukia upe... veikia hipnotizuojanciai...
tik kartais... kokia moteriske sumasto, kad jai butina paskambinti draugams ir papasakoti, kaip jie keliavo, kur apsistojo, kiek kainavo kambarys, ka valge per vakariene ir t.t., ir t.t. Rysys nutruksta, galvoju: "Stebuklas ivyko!". Bet ne, moteriske skambina kazkam kitam ir pradeda is naujo pasakoti visa istorija. Garantuotai cia atsibelde tik tam, kad padetu kryziuka aplankytu vietu sarase. Laimei, po kurio laiko moteriske dingsta, todel iki autobuso isvykimo dar lieka laiko ramiai pasigrozeti ledyno didybe. Hostelyje vienas is darbuotoju uztikrintai pareiskia, kad vieno jo draugo drauge yra is Lietuvos. Atejus kitam, klausia: "Va, juk to ir to drauge is Lietuvos, ar ne?". Paaiskeja, kad is Slovenijos :)
Kita ryta isvaziuoju i El Chalten - pasibastyti aplink Fitz Roy masyva, kur geriausios galimybes pasibastymui visoje Argentinoje, o vieno italo, kuris cia grizta jau n-taji karta, nuomone - visame pasaulyje. Pries isvaziuojant ryte dar pralinksmina hostelio "sugyventiniai". Kadangi isvakarese issiskirsteme miegoti apie 3 valanda, 7 ryto atsikelusieji vis dar "kazkur anapus". Vaizdelis toks: kadangi as isvaziuoju (beje, didziaja kuprine palikau hostelyje, del to veliau labai dziaugiausi; bet labai nesidziaugiau del to, kad kuprineje palikau fotoaparato baterijos krovikli), reikia issiregistruoti. Kalbu su recepcionistu ispaniskai. Salia stovi ispanas ir kalba su manim angliskai. Kazkodel. As nesuprantu kodel, nes pries tai visa laika kalbejom ispaniskai. Bet galvoju, ka cia juos supaisysi, gal ka nors ne taip pasakiau vakar :) toks dvigubas pokalbis trunka keleta minuciu, tada ispanui ateina nusvitimas: "Kodel as su tavim kalbu angliskai??? Tu gi kalbi ispaniskai!" Valio. Bet tada prasideda uztemimas recepcionistui (su kuriuo iki tol visa laika kalbejau ispaniskai): "Tu kalbi ispaniskai? Ar angliskai?" Man net nespejus prasizioti, ispanas: "ISPANISKAI ji kalba" (su intonacija "atudurnas?").Desineje Fitz Roy:
El Chalten:
Paminklas issiblaskiusiam keliautojui, pamirsusiam uzgesinti nuoruka:
Pirma "trasa" - 11 km iki Torre ezero. Torre virsukalne - kaireje. Desineje matosi Fitz Roy.
Torre:
Dienos pabaiga - nezinomo kareivio kapas.
Kita ryta - 12,5 km iki Los Tres ezero. Pakeliui: ezerai Madre ir Hija (motina ir dukte):
Paskutine atkarpa (maciau viena mergina, kopiancia su crocs :)):
Jau beveik. Nuotrauka tikrojo ispudzio ir grozio tikrai neatspindi :)
Po tokio pasivaiksciojimo geriausia pasaulio vakariene: salta Pepsi ir sokoladas lovoje.Autobusas i Ushuaia isvaziuoja 3 ryto :( dar reikia persesti i kita autobusa Rio Gallegos. Atstumas nuo ten iki Ushuaia - 578 km! Reikia du kartus kirsti siena ir persikelti per Magelano sasiauri. Pirmas ispudis is Ugnies Zemes: aaavys, naftos greziniai ir... minu laukai, ypac palei Magelana. Link Ushuaia jau "grizta" kalnai. Pagrindine problema: is miesto, kuris skelbiasi esantis pasaulio krastu, to krasto nesimato :) i pietus, uz Biglio, kiti kalnai. Vienintelis laisvas "tarpas" matosi tik i rytu puse! Pokalbis kita ryta kelioniu agenturoje, kur perku bilieta i Punta Arenas: "Kaip karsta siandien!", "Aha, tikrai, net turejau prisukti sildyma". Bet is tikruju buvo gana silta, uzteko megztinio :)
Vaizdas i rytus:
Antarktidos terminalas:
Vietinis delikatesas - krabas:
Vaizdas is hostelio lango:
Irgi krabas :)
Beveik braliukas ("Liepajas metalurgs"), bet kalbejo rusiskai:
Magelano sasiauris:
Keltas per sasiauri:
