Dakaro ralis Ciles Patagonijoje

Sakot, nebuvo? Na, bent jau musu autobuso is Puerto Rio Tranquilo i Cochrane vairuotojas buvo ne tik isitikines, kad buvo, bet ir tuo, kad jis jame dalyvavo. Lekem su vejeliu kalnu zvyrkeliais, ant vieno posukio smagiai uzskersavom, viena karta beveik beveik beveik atsiduriau nesvarumo busenoj, o likusi laika varciausi kaip Buratinas autobuso gale. Tik kalnu virsunes pro langa - pakyyyla... nusileeeidzia... Bet buvo linksma... taip linksma, kad antras vairuotojas net atbego paziureti, kas man darosi, matyt, galvojo, kad kokia psichoze prasidejo. O tada, kaip tikrame Dakaro ralyje... pradurem padanga. Techniku komanda is paskos nevaziavo, tad vairuotojui teko paciam ja keisti... ikalneje. Kazkaip ir linksmumo nebeliko, ten gi keliai be atitvaru. Pavyko is antro karto. Po kokio pusvalandzio sekmingai pajudejom ir taip pat sekmingai iveikem likusi kelia iki Cochrane.

O siaip tai tuo autobusu as is viso neturejau vaziuoti. Na, bet cia Patagonija. Autobusas is Puerto Rio Tranquilo i Chile Chico, is kur turejau kelto per General Carrera ezera bilieta, tiesiog... neatvaziavo. Ir niekas nezinojo, bet per daug ir nesirupino, kodel. Taip jau cia yra. Tiesiog jis vietoj to, kad atvaziuotu vakar ir isvaziuotu siandien, isvaziavo irgi vakar. Dabar turetu atvaziuot siandien, o gal ryt, o kada vaziuos i Chile Chico, bus aisku, kai atvaziuos... Isklausiau, pamasciau... nusprendziau, kad taip galiu ir savaite cia pasilikti, o man ir 2 dienu per akis. Ir sulaukusi autobuso i Cochrane, patraukiau ten. Patogiai isitaisiau, o tada, nuvaziavus kokius 5 km, vairuotojas pareiske, kad reikia grizti, nes jis pamirso savo lagamina. O varge, turbut vis delto as is cia niekada neissikapstysiu... bet issikapsciau vis delto.

Griztant atgal is Cochrane buvo kitas linksmumas - diskoteka autobuse. Antras vairuotojas ne tik trauke dainas kartu su muzikos irasais, bet ir karts nuo karto uzsiimdavo publikos paskatinimu. Ne iki tokio lygio kaip "kur jusu rankos?", bet nedaug truko. Siule ir karaoke dainuoti, bet kazkaip daugiau tokiu entuziastu kaip jis neatsirado.

Coyhaique. Paminklas pionieriams - ne sovietiniams, o tiems, kurie atkeliavo apgyvendinti sias sunkiai prieiamas ir atsiaurias zemes:
Coyhaique apylinkesDvispalve santaka

Dar viena indeno galva

Pakeliui is Coyhaique i Puerto Rio Tranquilo. Vaivoryksciu krastas, grozis nenusakomas

Desineje - Cerro Castillo, t.y. Pilies virsukalne

Tikra pilis

Puerto Rio Tranquilo kapines

Puerto Rio Tranquilo. Turbut niekur kitur, tik Patagonijoje, maciau tiek roziu. Net keista, atsizvelgiant i gana atsiauru klimata.

Lago General Carrera - antras pagal dydi, po Titikakos, Pietu Amerikos ezeras

Dakaro ralio pabaidyti...

Caleta Tortel, taku takeliu miestelis, isikures fiorde. Automobiliu jame nera. Jie atvaziuoja virsumi, o tada laiptais laipteliais jau pesciomis tenka leistis zemyn. Krovinius gabena laiveliais.

Cochrane - tikra Patagonija

Paminklas matei

Pasirodo, mateje ir gyventi galima...

Viesbutelio seimininko atributika. Niekas neiseina nesusimokejes...

Rio Baker. Realybeje spalva dar intensyvesne.

Mires miskas - sunaikintas Hudson vulkano issiverzimo...

Ir dar siaip keletas pastebejimu, kurie krenta i akis lyginant Cile su Argentina. Cileje labai daug mediniu namu, Argentinoje beveik vien muras. Avokadai! Cileje ju labai daug isauginama, ir juos deda visur, naudoja ir kaip sviesta sumustiniams. Niam niam niam. Net zalia akyse nuo avokadu visuos kampuos.

Lietuviai tolimuose Argentinos pietuose

Sekmingai tarp saliutu ir petardu sutikusi Naujuosius, pacia pirma diena, priesingai bendram i vandenyno pakrante traukianciam ir autostrada uzkimsusiam srautui, ir beveik paskui Dakaro rali, iskeliavau link Andu. Kartu autobuse vaziavo trys rusai, kurie, tik autobusui pajudejus is Buenos Airiu autobusu stoties, issitrauke pradejo doroti rukyta desra. Atejes autobuso palydovas taaaip i juos pasiziurejo... ne piktai, tiesiog buvo akivaizdu, kad jis toki vaizda greiciausiai pirma karta gyvenime mato. Na, bet paskui anie "apsiramino", tik kiekvienoj degalinej vis uzsipirkdavo kokio vynelio, sidro, alucio...
Po 24 valandu keliones as vel Patagonijoje. Artimiausias tikslas - El Bolson ir Esquel miesteliai. Pastarajame nukeliauju aplankyti Lietuviu muziejaus, kuri ikure lietuviu palikuonis Bruno Lukosevicius su zmona Olga. Jie, beje, suorganizavo ir vienos is miestelio aiksciu pavadinima Lietuvos aikste. Tarp kitko, jie turi ne tik muzieju, bet ir visa apgyvendinimo kompleksa: nuomoja turistams namelius, kuriu kiekvienas turi savo pavadinima: Vilnius, Palanga...

Muziejuje yra 4 sales, pilnos pilnuteles lietuvisku eksponatu. Iskaitant tukstancius imigrantu nuotrauku, susegtu albumuose. Neisivaizduoju, ko ten nera. Olga jame veda ekskursijas, tai as apejau muzieju du kartus :) ISPUDINGA!!!Na, o kita lietuviu palikuoni jau visiskai netiketai sutikau El Bolson. Vaziavau i ekskursija prie Espuyen ezero, ir kai musu gidas Diego man pasake, kad jo seneliai is Lietuvos, pamaniau, kad arba jis manes nesuprato, arba juokauja :) bet, pasirodo, is tikruju: jo senelio pavarde buvo Svirinas. Diego dar ir dainele sudainavo, kuria prisimine is savo vaikystes, apie raudona dobila :)
O siaip dar mano viesnage El Bolson pasizymejo isgertos mates kiekiu. Ekskursijoje su Diego tik viena karta prisedom, na o kita diena plaukiant laivu per Lago Puelo (1 valanda pirmyn, 1 valanda atgal) apturejau dziaugsmo visas 2 valandas gerti mate beveik non-stop :) is pradziu kapitonas prasiejo su savo mate, o po to jau kartu keliave argentinieciai pasireiske :) jau kad uzpyliau, tai uzpyliau, cha cha. Po to kaip Mike Pukuotukas puksejau :)
Vaizdas pro hostelio langa El Bolson:

Laivelis, kuriuo plaukem per Lago Puelo ir gerem daaaug mates:

Patagonijos orchideja:

Lago Puelo:

Pakeliui link Cabeza del Indio (uola, savo forma primenanti indeno galva). Tolumoje Lago Puelo:

O stai ir galva:

Galvos apylinkes :)

Pakeliui link Lago Epuyen:

Degalineje (nebandziau, bet turetu buti karstas vanduo termosui):

Lago Epuyen:

Patagonijos debesys. Unikalus grozis...