šeštadienis, lapkričio 26, 2011

Karibai be piratu

Nereali savaite Tulume, Meksikos Karibu pakranteje...
Isikrausciau i toki dziungliu nameli 2 km uz miesto ir apie 1 km iki juros... I kambario kaina ieina ne tik kasdien kitokie pusryciai su svieziai spaustu vaisiu sultimis, vaisiais kokosu padaze ir karstu patiekalu, bet ir dviratis plius spyna, liemene ir ciklopas, o uz mazdaug 7 litus galima issinuomoti nardymo kauke, ka as, be abejo, ir padariau :) kadangi mano, kaip dviratininkes, karjera baigesi pries nemazai metu, apsidziaugiau, kad dviraciai cia "senobiniai", t.y. be begiu ir stabdomi pedalais :) todel svarbiausia buvo pasiryzti pirma karta pajudeti is vietos ir nuvaziuoti pirmuosius simta metru. Dienos pabaigoje jau jauciausi, lyg kasdien dviraciu vazineciau :) tiesa, po pirmu 5 kilometru kojos buvo pradeje kiek priestarauti, bet veliau nusiramino, ir kita ryta taip pat apie save nebeprimine...
Be zmogiskuju seimininku cia seimininkavo trys sunys, keturios kates irrr - vietos zvaigzdeeee - Oskaras!!! Lietuviskai jis lyg ir vadintinas ilganosiu meskenu. Zodziu, gime Oskaras kazkur aplinkiniuse medziuose, bet per viena liuti buvo "isplautas" is gimtojo lizdo :( ir seimininkai apsieme ji globoti. Mano pirmas susitikimas su Oskaru buvo mazdaug toks: ka tik atvykus sedziu prie stalo, kalbu su seimininke, staiga matau tarp stalo ir mano kojos belendancia iiilgaaa smalsia nosi :) Ooo, sakau, o cia gi dabar kas? Pasirodo, tradiciskai pazintis su Oskaru prasideda netiketumo ir nuostabos klyksmu, ir seimininke labai nustebo, kad as tiesiog susidomejusi emiau tyrineti smalsiaja nosi (o ji mane). Per kelias sekundes ta nosis ir jos pridejininys jau apsisukiojo aplink rankas, kojas, ausis, dantukais ir naguciais patikrino, ar valgoma, ir nudume ieskoti naujos aukos. O siaip paprastai, seimininkes pasakojimu, prisistatymas vyksta efektingiau :) paprastai Oskaras apsireiskia vedziojant svecius po teritorija. Viskas vyksta mazdaug taip. Vaiksto zmogeliai, staiga medziu lapija pradeda siubuoti ir brasketi, seimininke sako: O, Oskaras, susipazinkite; o zmogeliai paklaikusiais zvilgsniais tarp lapu bando iziureti ta medzius siubuojanti monstra :) beje, kol pabaigem kalba su seimininke, Oskaras igudusiais judesiais atsisege mano kuprines uztrauktuka ir sekmingai tikrino jos turini :)
Tradicine diena budavo mazdaug tokia: is ryto mindavau iki kokio nors cenote (tokios vandens uzpildytos olos su stalaktitais/stalagmitais arba be ju, o po pietu, kai saule nebe taip kepindavo - prie juros. Beje, kelis kartus tuose cenote visai susalau, vanduo ten toks lietuviskai vesokas... Siaip daugiausia cia atvaziuoja tikrieji narai, kurie lenda gilyn i olas. Vaizdelis idomus: pavirsiuje pluduriuoja tokie pluduriuotojai, kaip as, su kaukemis ir vamzdeliai, o po jais plaukia narai :) na, o mes, pluduriuotojai, pakise galvas po vandeniu, naudojames iplaukianciu naru prozektoriu sviesa ir bandom isispoksoti i olos giluma :)
Gran Cenote, 3,5 km uz Tulum:
Iplaukiantys narai:
Casa Cenote, 7 km uz Tulum. Atviras cenote, visai salia juros, susisiekia su ja, todel galima pamatyti juriniu zuvu. Stalaktitu/stalagmitu cia nera :) uztai yra magroves ir yra srove, todel labai dziaugiausi, kad issinuomojau gelbejimosi liemene, nes be jos tikrai nebutu uzteke nei kantrybes, nei jegu nuplaukti toliau kaip kokius 20 metru :) o sio cenote ilgis gal kokie 300 metru... kadangi jis atviras, tai vanduo visai nesaltas, o del saules ir prozektoriaus nereikia. Bet del to, kad susisiekia su visai salia esancia jura, kai si banguoja, matomumas gali buti nekoks... man pasiseke!!!

Cenote Dos Ojos, 12 km uz Tulum (mynima greitkeliu labai palengvina pravaziuojantys autobusai ir sunkvezimiai) :)
Sviesa tunelio gale :)
Pluduriuotojai :)



O cia tradicine popiete :)
Dar su australe Chantelle buvom nuvaziave (si karta autobusu) iki Akumal, kur galima pamatyti juriniu vezliu. Bet bliamba bliamba, plaukioja tai jie kokie 100 metru nuo kranto, o gelbejimo liemenei ir/ar plaukmenims pinigu pagailejau, tai teko plaukti ir keiktis :) mintyse, aisku, kad vandens neprigerciau :) zodziu, metodas toks: nusiziuri, kur pluduriuoja su ekskursija isplaukusiu turistu grupele ir varai ten. Ne veltui juk jie ten pluduriuoja :) o vezliai jega!!! Atrodo, tokie letapedziai ant kranto, o jau elegancija po vandeniu!!! Paspoksojau ties viena grupele, nuplaukiau iki kitos, ten gidas dar parode raja, o tada jau vel su keiksmais (iskaitant vezliams, ko jie plaukioja taip toli) atgal i kranta :)

šeštadienis, lapkričio 12, 2011

Ach, tie majai...

Viena is nemazo skaiciaus mano viesnages San Cristobal de las Casas dienu teko garbe apsilankyti keliuose is maju tiesioginiu palikuoniu - tzotziliu - kaimuose. Idomiausias is ju - San Juan Chamula. Is pavadinimo galima spresti apie tradicine krikscionybes itaka siai vietovei. Vis delto siuo atveju si itaka ne itin tradicine, taciau tikrai isskirtinai idomi... Indenai, kaip zinia, zmones isdidus. Pripazine pralaimejima uzkariautojams ispanams, jie sutiko priimti ir siu tradicijas, taciau pritaike jas savaip... kad neizeistu proteviu ir islaikytu rysi su jais...
Aisku, butina pasakyti, kad kai kurie maju ir krikscioniu tikejimo elementai netgi sutapo. Pavyzdziui, majai nuo daug senesniu nei krikscionys laiku garbino kryziu. Taciau maju kryzius nebuvo skirtas nukryziavimui. Jis simbolizavo keleta dalyku - kapokmedi (isp. ceiba), kuris, maju tikejimu, laiko Visata (labai daznai maju kryziai puosiami, o kartais beveik visiskai paslepiami medziu sakomis), Saule, kaip gyvybes kureja ir palaikytoja (horizontali dalis zymi Saules kelione is rytu i vakarus, vertikali - zenita), ir pacia Visata, kuri maju pasauleziuroje buvo vaizduojama kaip rombas, o kartu simbolizavo keturias pasaulio salis. Maju kryzius negali buti statomas tiesiogiai ant zemes, be to, ne kiekvienas norintis siuose indenu krastuose gali pasistatyti kryziu - jie statomi tik specialiai parinktose vietose.
Kapinese kryziu statyti galima. Is tiesu, tai netgi vienintelis leidziamas kapo papuosimas. Visos kapines nuklotos pusu spygliais - jie kokiu 10 cm ilgio, todel atrodo kaip zole. Sygliais dengiamos ir baznycios grindys - jie simbolizuoja zeme ir atskiria nuo pozeminio pasaulio. Kapinese balti kryziai statomi mirusiems vaikams ir nescioms moterim, zali/melyni (majai ir zalia, ir melyna spalvas vadina vienodai) - paaugliams ir jauniems zmonems, juodi - senyvo amziaus mirusiesiems.
Salia kapiniu stukso senosios San Juan Chamula baznycios, sugriuvusios per zemes drebejima, griuvesiai. Sventuosius, kurie tuo metu buvo sioje baznycioje, vietiniai perkele i naujaja, taciau jiems neatleido uz tai, kad neatliko savo pareigos - saugoti baznycia. Del to, nors sie ir stovi baznycioje, per procesijas jie neisnesami i gatves, maza to - is ju atimtos sielos, ant krutiniu pakabinant veidrodzius. Kad sie sventieji labai nesupyktu, kartkartemis jiems uzdegama viena kita zvakele, taciau siaip jie niekinami...
Baznycioje fotografuoti griezciausiai draudziama, tad si nuotrauka is google. Rytu puseje - altorius, vakaru - pagrindines durys. Jos visa laika uzdarytos, kadangi vakaru puse, kur leidziasi saule, turi buti tamsi. Pietu puseje yra vieninteliai du dideli baznycios langai, apsvieciantys siaurine - Saules zenito puse. Pati pietine puse, simbolizuojanti nakti, yra sukaupusi visus neigiamus, vietiniu manymu, elementus - krikscioniska kryziu, kelis paveikslus ir krikstykla. Taip, misios sioje baznycioje nevyksta, o atskiru miesto bendruomeniu paskirtu specialiu "sargu" paskirtis - ne tik priziureti tvarka baznycioje, bet ir... saugoti ja nuo kunigo. Kunigas cia ileidziamas tik sekmadieniais, kriksto sakramentui - vieninteliam is tzotziliu pripazistamu krikscionisku sakramentu. Kunigas, ju teigimu, uzurpuoja baznycia, tampa tarsi jos seimininku, o baznycia turi priklausyti bendruomenei. Todel sioje baznycioje tiesiog kiekvienas ateina, kada pageidauja, su savo prasymais ir maldavimais, zvakemis ir gerimais, savajai maldai... Beje, i "normaliaja" krikscionybe atsiverte bendruomenes nariai isvejami ir paprastai apsigyvena San Cristobalio lusnynuose...
O baznycioje viskas vyksta taip. Kiekvienas atejes prasistumdo spygliusir tiesiog ant grindu susistato savo zvakes (kiekvienas prasymas turi atitinkama zvakiu skaiciu - skirtingu dydziu ir spalvu), kai kurie atnesa ir vietinio alkoholio arba kokakolos - negalavimams nuplauti ir Dievui bei sventiesiems "pagridyti". Anksciau vietoj kokakolos buvo naudojamos cukranendriu sultys - siais laikais paprasciau nupirkti kokio gazuoto gerimo...
Beje, ir patys sventieji, nors turi krikscioniu sventuju vardus, vietiniams labiau simbolizuoja ju protevius, net aprengti pagal vietines tradicijas.
Chamula isvertus reiskia "vieta, kur daug vandens". Del to vietiniai garbina sv. Jona krikstytoja, ir altoriuje stovi ne Jezus, o butent sv. Jonas. Del sios priezasties ir krikso sakramentas pripazistamas, nors krikstykla ir stovi "blogojoje", pietu puseje, kadangi pats sakramentas indenams vis dar siejasi su uzkariavimu ir pazeminimu...
Baznycios isore galima fotografuoti be problemu - ji krikscioniska, todel vietiniams beverte...
Cia nufotografavau atviruka, todel kokybe nekokia:
Beje, gido - taip pat maju palikuonio - patikinimu, 2012 metais pasaulio pabaigos nebus! :) Jo teigimu, sis teiginys - tai kitu saliu tyrinetoju interpretacija, majai to niekada nesake, o 2012 metais tiesiog turetu pasibaigti vienas didelis astronominis ciklas. Valio!!! :)

pirmadienis, lapkričio 07, 2011

Oachakos apylinkiu grozybes

Si karta - beveik be aprasymu... Aprasineti nera ka, uztenka ir nuotrauku :) Taigi, ka spejau aplankyti Oachakos valstijoje:

Monte Alban ("Baltasis kalnas") - senoji zapoteku sostine, ikurta ant diiidelio vieniso kalno, nuo kurio atsiveria tobulas visu apylinkiu vaizdas...El Tule medis (meksikietiskas kiparisas) - turbut storiausias medis pasaulyje. Diametras - 14 metru, aukstis - 42 metrai, amzius - daugiau kaip 2000 metu.Badau sutalpinti visa medi i objektyva :)Dar vienas bandymas :)Pakeliui i Hierve el Agua - is kalcio karbonato susiformavusius darinius, kuriu vienintelis atitikmuo pasaulyje yra Pamukaleje, Turkijoje.O cia visai ne krioklis, o irgi "druska". Iki tol, kol to nezinojau, buvau isitikinus, kad visi siulo aplankyti kriokli :)
































Ant "krioklio" virsaus.








trečiadienis, lapkričio 02, 2011

Su tais, kurie mus aplenke kelyje

Butent taip meksikieciai megsta vadinti tuos, kurie grizta susitikti su gyvaisiais Mirusiuju diena... Tuos, kurie isejo, ir sia diena sugrizta...

Apie sios dienos tradicijas jau rasiau anksciau, o dabar siek tiek nuotrauku ir ispudziu is tos dienos (tiksliau, nakties, kurioje turejau progra sudalyvauti).

Su gelemis, zvakemis ir duona rankose pirmiausia traukiame i Oachakos miesto pagrindini panteona: Kur prasideda amzinybe ir dulkemis virsta sio pasaulio galybe.Kadangi tai miesto kapines, mums iprastu kapu zemeje yra mazuma, juose daugiausia palaidoti turtingi ar miestui nusipelne zmones. Taigi ir Mirusiuju dienos svente cia ne tokia asmeniska, zmones daugiausia ateina pasizvalgyti, pasiklausyti muzikos, pasivaisinti nemokamai dalijamu karstu sokoladu ir duona.Vienas is altoriu (daugiau apie juos - irase apie Patzkuaro ezera):Salia Uzmirsto mirusiojo kapo (bendras kapas, kuriame laidojo neatpazintus ar tuos, uz kuriuos buvo nustojamas moketi mokestis):O netoliese esancio Chocho miestelio kapinese vaizdas kitoks - cia miestelio gyvenimas sia nakti persikelia i kapines. Seimos renkasi su maistu ir gerimais (butinai pasiima meskalio - tokia neuzbaigta tekila :), nes naktys saltos) ir leidzia nakti kapinese - bendrauja, susitinka su kaimynais ir draugais, kalbasi su mirusiuoju, valgo ir geria... Iprasta budeti iki ryto, nors sios tradicijos jau ne visada laikomasi. Kai kurie atnesa ir ant kapo padeda mirusiojo megto maisto ir gerimu.

Kai kurie uzsako mirusiojo megta muzika, todel nieko keisto kapinese girdeti grojant ne viena ansambli:


As savo "laukneseli" isdalinau vienisiems kapams...

Na, o pabaigai dar siek tiek vaizdines medziagos - nuoroda i trumpa reklamini filmuka apie Mirusiuju diena Patzkuaro ezero salose. Sis regionas laikomas labiausiai tradiciniu.