Apie 9 ryto mes jau Rio. Prisiskaiciusi ir per TV prisiziurejusi visokiu baisybiu apie Rio autobusus tiesiu taikymu keliauju prie taksi. Taksistas, senas juodaodis, bevezdamas mane i miesta dar papasakoja apie savo komandos pergale Brazilijos cempionate ir rodo pagrindinio herojaus nuotrauka ir dar man tiek visko pripasakoja, ko as nesuprantu :) pakeliui pamatau termometra: oho, 9 ryto +25! Geeeras!!! Atvaziavus prie hostelio paaiskeja, kad jis be jokios iskabos, todel kiek neramiai skambinu i lyg ir tuo numeriu pazymetas durys. Paaiskeja, kad pataikiau. Isikuriu kambaryje su vaizdu i Santa Teresa, sena Rio rajona ant vienos is simtu kalvu. Kaip visada,¨antrame aukste¨. Seimininke man papasakoja visus svarbiausius marsrutus ir uzraso visus svarbiausius autobusu numerius. Kadangi kiek apsiniauke ir neaisku, ar verta kilti i Pao de Acucar (Cukrinio pyragelio) ar Corcovado (ant kurios stovi Kristaus skulptura) kalvas, ji pataria nueiti i Flamengo papludimi, is kurio abi jos matysis, ir apsiziureti. Taip ir padarau. Vajzdzialis nekoks, tad patraukiu pasivaikscioti papludimiu. Cia sutiktas vienas brazilas prigasdina, kaip nesaugu Rio papludimiuose, o jau Copacabana tai isvis sakes. Na taip, labai ikvepiantis pasakojimas. Tad patraukiu i priesinga puse, i Centro :) na, ka galiu pasakyti: chebra Rio tikrai ne pati aiskiausia. Nieko baisaus nemaciau, bet pasitikejimo nekelia. Vakare (temsta cia apie 19 val., kalnai ir pusiaujo artuma daro savo) prasideda liutis. Jausmas - kaip pirtyje. Nuo ikaitinto asfalto ir betono lietaus lasai kelia silumos bangas...
Kita ryta keliauju i Santa Teresa. Seimininke vel paaiskina kelia ir pasako, kad kilti laiptais i kalna galima, bet reiketu pasisaugoti. Ka gi, vaziuosiu tramvajumi. Tramvajus - tokia vieno vagono luzena, vaziuojanti kas pusvalandi is stoties, uzsleptos kazkur Centro tarp dangoraiziu. Siaip taip ja surandu. I pirma tramvaju nebetelpu, tiksliau, buciau tilpus, jei buciau sutikus stoveti. Kai sita transporto priemone pajuda, suprantu, kad padariau teisinga sprendima: ji ne siaip pajuda, o duoda staigu suoli i prieki, akivaizdziai bandydama nusipurtyti prielipas; visi stovintys nepatyre turistai (ir aplink apkibe) vos neissilaksto velniop. Tada dar vienas suolis; stotyje like turistai ir vietiniai zvengia ir filmuoja. Uz posukio dar vienas, ir atrakcija baigiasi. Na, o jau sedint sitame, vadinasi, tramvajuje, nieko ypatingo neivyksta, uzkelia jis visus i kalna ir paleidzia ganytis. Aplakstau rajona, uzsilipu ant auksciausio irengto apzvalgos tasko ir nusprendusi, kad jau metas i zeme, padarau labai ¨protinga¨ isvada, kad, va, automobiliams kryptis nurodyta sita gatve, tai ko gi man trenktis aplinkui. Ir sau linksmai ir energingai, kaip Raudonkepuraite pas senele, striksiu grista stacia gatvele zemyn. Bet, kaip sake Rio de Zzzaneiro ekspertas Mike P (Maikas Py): Eto Zzz ne s prosta. Kas reikstu: jei pasakyta eit aplink, reikia eit aplink. Sau linksmai bestriksedama (o gatve tikrai stati) vos neisiraunu i favela, t.y. viena is Rio lusnynu. Apsisukus aukstyn uzlekiu dar greiciau negu pries tai leidausi zemyn. Vietinei chebrai vaizdelis turejo buti fantastinis. Nusileidziu per aplink. Dar per likusias dienas nuvaziuoju iki Leblon ir pesciomis pereinu Leblon, Ipanema ir Copacabana papludimius. Tada keltuvu keliuosi i Pao de Acucar (i Corcovado taip ir nepakilau, nes tik pirma diena pro debesu plysi pavyko pamatyti Kristaus statula, o likusias dienas ji buvo diabiasysia, todel moketi 44 realu (apie 50 litu) uz galimybe pastoveti diabiasysia kazkaip didelio noro nebuvo). Teks grizti, ypac kai jau vaziuojant i Foz do Iguassu degalineje sutiktas riodezaneirietis sumenkino visa mano zygi po Rio pareiskes, kad sss... tas Pao de Acucar, o tikras vaizdas ir grozis yra Corcovado. Mane uzbure ir Pao, o jau visiskai, kai besileidziant zemyn, su Copacabana panorama priekyje, grupe amerikieciu fantastiskai graziai a capella sudainavo The girl from Ipanema (Mergaite is Ipanemos). Papludimiu neatitaike, bet efektas buvo... net brazilai susilyde :) po to laukiant autobuso dar vienas super vaizdelis: seimyna is Portugalijos paklause vieno brazilo kelio. Na, jie isisnekejo, ir portugalai pradejo pasakoti kazka apie tai, kaip jiems sunku susisneketi, nes ju cia nelabai supranta (tiek dar as supratau), ir kad jiems paprasciau kalbeti angliskai, pareiske, kad brazilai kalba ne portugaliskai, ir eme su tuo vargsu bendrauti angliskai :))) beje, autobusuose toks idomus dalykas yra signalas, kad nori islipti. Autobusai nestoja, jei ju nestabdo kas stoteleje ar autobuse. O tas autobuse esantis signalas tai ne mygtukas, kaip daug kur iprasta, o virvele, nutiesta palei lubas per visa autobusa. Tai va, jei nori islipti, tysi virvele :) sita dalyka pastebejau vienam tarpmiestiniam autobuse, kuriame ta virvele buvo nutiesta palei langa, ir as su pasibaisejimu nuzvelgiau moteriske, kuri (mano tuometine nuomone) kazkodel bando nurauti autobuso uzuolaideles.
Ipanema ir Leblon:
Pakeliui i Pao de Acucar. Priekyje Corcovado
Foz do Iguassu sviesoforai beveik kaip F1: raudona ir zalia turi po 6 lempas, ir pirma isijungia viena, po to is eiles visos kitos. Bet mes ne apie tai. Ir pasakojimo daug si karta nebus, nes nera kaip zodziais papasakoti to grozio ir tos didybes, kuria apdovanoti Iguassu (Brazilija) / Iguazu (Argentina) kriokliai. Ir kiek ju ten!!! Geriausia efekta, zinoma, sukelia Garganta del Diablo, didziausias ir galingiausias, puslankiu issidestes krioklys. Argentinieciai turi priejima is virsaus, brazilai is apacios. Uzejus brazilu padarytu taku, nors jausmas nepanasus, bet efektas analogiskas, kaip kad kas butu perliejes kibiru vandens. Per sekunde visi drabuziai, nepridengti striukes ar polietileninio apsiausto, slapi slaputeliai, net sureaguoti neiseina :) o, atrodo, vanduo per daug nesitasko.
Brazilu takas prie Garganta del Diablo (vandens kibiro efektas):
Dar vienas nemokamas dusas:
Garganta del Diablo per 1977-uju sausra: 
Po to vaziavau i Puerto Iguazu, jau Argentinoje. Kita diena per miesteli prasinese tropine liutis, po kurios buvom be elektros iki vakaro, kadangi buvo isversta daug medziu, kurie kartu "nusinese" ir elektros laidus... Nacionalinis parkas irgi buvo uzdarytas, o ir ka ten veikti per liuti, dar kai medziai aplink virsta, taip kad praleidau visa diena mieste. O kita ryta, issiaiskinus, kad viskas vel daugmaz veikia, patraukiau paziureti kriokliu (ir vietines faunos, kurios cia kazkaip daug gausiau) is Argentinos puses.
Tropiku liutis. Linksmoji dalis:
Liudnoji dalis:
Laidai metosi ant saligatvio:
Popietinis pasivaiksciojimas:
Driezynas:
Garganta del Diablo, vaizdas is Argentinos puses:
Garganta del Diablo, Brazilijos puse
